Non progredi est regredi - neiti į priekį yra eiti atgal

 Anykščių r. Kavarsko pagrindinės mokyklos - daugiafunkcio centro
Traupio ugdymo skyrius

previous arrow
next arrow
Slider
20 rugpjūčio 18, Antradienis

Pasidairius po Estijos viešąsias aplinkas ir saugomas teritorijas

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Šiais metais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotas  ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuotas Mokyklų edukacinių erdvių konkursas buvo sėkmingas dviem Anykščių r. mokykloms: Antano Baranausko pagrindinei, dalyvavusiai pirmą kartą B grupėje, ir Traupio pagrindinei mokyklai, tokiame konkurse dalyvaujančiai jau trečią kartą ir vėl laimėjusiai A grupėje.

Birželio 10-13 dienomis šio konkurso nugalėtojų mokyklų atstovai galėjo dalyvauti mokymuose ,,Edukacinių erdvių kūrimo patirtis Estijos visuomeninėse ir viešosiose aplinkose, saugomose teritorijose, gamtinis ir ekologinis mokymas jose.

Mokymai orchidėjų saloje.

 

 

Iš Estijos turimų 1500 salų Saremų salos pačios unikaliausios savo gamtine įvairove. Neatsitiktinai didžioji dalis mokymų vyko čia. Pirmiausia mus pasitiko Muhu sala, kurioje gyvenimas virė jau prieš 5000 metų. Koguvos kaimas, po  kurį  vaikščiojome, stebino savo 250-300 metų tvoromis iš lauko riedulių, apaugusių samanomis ir kerpėmis. Ant kai kurių tvorų džiūsta valtys, kurios garbingai sulaukė gyvenimo pabaigos:  jos apverčiamos ant tvoros arba sudeginamos šv. Jono naktį. Beje, jei nenori suerzinti ramių šių vietų gyventojų, neliesk samanų. Tai jų pasididžiavimas. Ir ne veltui. Pirmoji užduotis, kurią turėjome atlikti - identifikuoti samanų ar kerpių rūšį. Pasirodo, ant vieno akmens auga mažiausiai bent trys kerpių   ar samanų rūšys. Visi mokymų dalyviai naudojosi interaktyvia iNaturalist programėle, todėl atlikti užduotį nebuvo sudėtinga. Tokia pat apsamanojusia riedulių tvora aptvertas ir rašytojo Johano Smulio, pirmojo esto, pasiekusio Antarktidą, gimtasis  namelis.

Kitas unikalus gamtinis objektas šioje saloje –  meteoritinės kilmės Kali ežeras. Apie saulę, nusileidusią iš dangaus, apie nušvitusį ugnies stulpą, saulės kritimą byloja padavimai, yra užuominų ir didžiajame suomių-estų epe ,,Kalevala‘‘.

Toliau žengiame į sengirę. Pagal Europos Sąjungos bendrijų klasifikatorių tai miškai, kuriuose buvo ganomi gyvuliai. Jie išmindžiojo krūmus, todėl ąžuolai galėjo laisvai augti. Jie išsidėstę retai, šalia auga šimtamečiai ir jauni ąžuoliukai. (Šis ąžuolynas nepanašus į Kauno ąžuolyną). Viename kvadratiniame metre galima rasti iki 30 augalų rūšių...Daugiausia čia auga orchidėjų. Jų pirmiausia ieškojome. Turint omeny, kad orchidėjos žydi birželio mėnesį, užduotis nebuvo lengva. Čia ypatingai pravertė išmanioji programėlė ir nužydėjusią bent po vieną orchidėją rado dauguma dalyvių. Estijoje yra išleista 11 knygų apie orchidėjas, todėl galima manyti, jog ši gėlė estų pati mylimiausia.

Tai šen, tai ten pro autobuso langą prabėga natūralios pievos su visžaliais kadagiais – alvarai. Iš estų galima pasimokyti, kaip saugoti natūralias pievas nepaverčiant jų erkių veisyklomis... Užduotis prie Pangos skardžio tik iš pradžių atrodo paprasta: surasti čia natūraliai augantį švedinį šermukšnį. Šermukšnių radome, bet ne švedinių... Užtat Panglos skardis tikrai įspūdingai pasirodė: 21 metras uolos žemyn į jūrą ir dar 10 metrų po vandeniu.

Lahemos nacionaliniame parke.

Netikėtas pelkių grožis – taip dauguma dalyvių apibendrina šią mokymų dalį. Laukia 3,5 km ilgio Viru Bog gamtos pažintinis takas. Puikiai sutvarkytas saugus lentų kelias, apžvalgos bokštas, nuo kurio atsiveria dangų atspindinys ežerėliai, grėsmingi akivarai, gailių ir keružių beržų sąžalynai, amžinieji pelkių augalai – kimimai. Turėjome galimybę patikrinti , ar kiminas gali sugerti vandens 30 kartų daugiau, negu pats sveria. Tarp raustančių spanguolių tinklų įsikūrę klastingos saulašarės laukia grobio. Vėl išmaniosios programėlės iNaturalist dėka kiekvienas dalyvis jau atskiria apskritalapę saulašarę nuo pailgalapės. (Beje, Traupio botanikos sode abi rūšis taip pat galima pamatyti). Na o atpažinta pelkinė liūnsargė atveria naują Jolitos Skablauskaitės apysakos ,,Liūnsargių moteris‘‘ suvokimo prasmės klodą.

Keliaujant Kasmu pajūrio gamtos ir istorinio pažinimo taku gėrimės ledynmetį menančiais rieduliais. Trumpam sustojame Kapitonų kaime. Atrodo, kad čia iš kiekvienų namų kas nors tapo kapitonu ar admirolu. Tvarkingi namukai, kurių kiekviename kieme guli riedulys ar riedulių krūva. Dar viena kaimeliui būdinga detalė – suoliukai. Jie statomi gyventojų ir rėmėjų lėšomis, vienodo dizaino, prie kiekvieno pritvirtinama lentelė su citata iš psalmių. Kadangi kaimelis tapo pažintinio tako dalimi, todėl pavargusiam keliautojui galima stabtelti ir pailsėti. Puikus bendruomeniškumo pavyzdys mūsų miesteliams.

Nacionalinio parko teritorijoje aplankyti istoriniai Palsme dvaro rūmai su prancūziško planavimo parku. Šimtamečiai medžiai, labirintų gyvatvorės ir visiška ramybė.

Ėjimas pažintiniais takais po laukinę gamtą ir nedidelius kaimelius, Anglos vėjo malūnų ir  Jegalos krioklio šniokštimas, jokių spūsčių senajame ir šiuolaikiniame Taline – tokia Estija pasirodė mokymų dalyviams. Šalis, kur išlaikyta natūralios gamtos ir modernaus gyvenimo pusiausvyra.

  • IMG_20200810_182652
  • IMG_20200811_103231
  • IMG_20200811_115639
  • IMG_20200811_165135
  • IMG_20200812_082431
  • IMG_20200812_094105
  • IMG_20200812_130527
  • IMG_8710